- išgorėti
- išgorė́ti intr. išbūti kiek laiko neėdus, perkarus: Arklys pakrūmėj visą dieną neperkeltas (nepririštas kitoje vietoje, kur daugiau žolės) išgorė́jo Slm. \ gorėti; atsigorėti; išgorėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsigorėti — pasitaisyti, pagerėti: Gorėte atsigorėjo ligonis, t. y. atsigriebė, atsigavo J. gorėti; atsigorėti; išgorėti … Dictionary of the Lithuanian Language
gorėti — gorėti, gõri, ėjo intr. 1. Vlkv, Mrj, Žvr, Alk, Ds giežti, graužti, knitėti gerklėje: Per riebiai valgiau, dabar gerklė[je] gõri Gs. Kai pavalgiau spirgučių, tai dar ir šiandie koserėj gõri Pns. Kaip tas riemuo ėda? – Ogi gerklėj tik gõri… … Dictionary of the Lithuanian Language